procauninkas

×procauniñkas (-nỹkas), -ė smob. (2) Slnt, procáuninkas (1) žr. prociauninkas: Muno vyro nabašninkas buvo geras procauniñkas Brs. Mūs Petras labai geras procáunykas Lš. Procaunỹkai žmonės pametė darbuotis (d.) Ds. O kas yra doras ir procáuninkas, to darbai aną patį pagira PP34.